14 milijonų gyventojų didžiausias Turkijos miestas Stambulas nemiega net šaliai paskelbus karantiną. Rytų ir vakarų kultūros lopšiu vadinamame mieste, kadaise buvusioje Bizantijos ir Osmanų imperijos sostinėje, turistų laukia ištuštėjusios gatvės, bet kaip niekada paslaugūs ir pasiruošę pagelbėti vietiniai.
Lapkritis ir gruodis Stambule – pats tinkamiausias metas norint pažinti kultūrą, tradicijas, leistis į turkiškos virtuvės paslapčių kelionę. Iš Vilniaus į Stambulą vyksta reguliarieji vienų geriausių pasaulyje avialinijų “Turkish airlines” reisai. Vadovaujantis paskutiniais Turkijos ir Lietuvos šalių nutarimais, keliaujantiems į Stambulą Lietuvos piliečiams netaikoma saviizoliacija nei Turkijoje, nei Lietuvoje. Skrydžiai iš Vilniaus vykdomi tris kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Bilietų kainos prasideda nuo 219 eurų į abi puses. Viešbučiai pandemijos metu ištuštėję, kainos – gerokai žemesnės nei įprastai.
Viešbučių pasiūla Stambule ypač įvairialypė. Galite pasirinkti kambarį su pusryčiais nuo 15 eurų už naktį iki tiek, kiek neša jūsų piniginė. Prasidėjus pandemijai 727 Stambulo viešbučiai gavo Saugaus turizmo sertifikatus ir gali tęsti apgyvendimo paslaugas karantino metu. Kai kurie jų leidžia atvykusiems turistams pasirinkti ir sustiprintą saugumo lygį. Pavyzdžiui, “Ciragan Palace Kempinski” savo klientams siūlo gyventi erdvėse, kuriose nesilanko kiti turistai. Svečiams siūloma organizuoti turkiškus piknikus viešbučio sode, kuriame tuo metu nebus jokių pašalinių žmonių. Visuose kambariuose svečiams paliktos vienkartinės veido kaukės, parfumuotas turkiškas dezinfekcinis skystis, kurį viešbučiai naudojo ir anksčiau (kolonya). Gatvėse karantino metu privaloma dėvėti kaukes. Jei keliaujate tik kelioms dienoms, verta rinkti viešbutį Sultanahmete arba niekada nemiegančioje Istiklal gatvėje. Tai – centrinės miesto vietos, iš kurių visus turistinius objektus greitai pasieksite pėsčiomis arba viešuoju transportu.
Trys dienos Stambule
Pirmąją dieną paskirkite pažinčiai su miestu. Nusiteikite – vaikščioti teks daug.
Pirmoji diena: Sultanahmetas, Galatos tiltas, Istiklal gatvė.
Blue Mosque interior. Also know as the Sultan Ahmed Mosquei n Istanbul, Turkey
Sultanahmetas
Pagrindinis Stambulo simbolis – Mėlynoji mečetė (Sultan Ahmet Camii). Mečetė pradėta statyti XVII amžiuje, valdant Osmanų imperijos valdovui Ahmedui I-ajam. Mečetės statyba truko septynerius metus, o duris maldininkams ji atvėrė 1616 metais. Mečetę supa 6 minaretai, kurių aukštis – 64 metrai. Muedzinas viename iš mečetės bokštų penkis kartus per parą kviečia tikinčiuosius maldai.
Mėlynoji mečetė dekoruota rankomis, klijuojant mėlynos ir baltos spalvos keramikines plyteles. Būtent todėl ji ir gavo Mėlynosios mečetės vardą.
Įėjimas į mečetę – nemokamas, bet privalu laikytis tradicijų ir gerbti besimeldžiančius. Į mečetę moterys įleidžiamos tik apsigobusios galvą skara, negalima į mečetę eiti trumpu sijonu. Jei esate apsirengę netinkamai, prie įėjimo apdarus galėsite pasiskolinti. Prieš įeinant į mečetę, būtina nusiauti batus. Religinių švenčių metu ir vykstant pamaldoms 11 ir 15 valandą į mečetę turistai neįleidžiami. Ribojamas turistų skaičius ir penktadieniais. Geriausia Mėlynąją mečetę aplankyti ryte.
Aerial Footage of Sultanahmet, Blue Mosque in Istanbul
Sofijos soboras (Ayasofya)
Priešais Mėlynąją mečetę – 532-538 metais pastatyta didžiausia pasaulio katedra, XV amžiuje paversta į mečetę, bet iki šiol išlaikiusi krikščioniškas mozaikas. Dėl įspūdingo dydžio kolonų ir kupolo, kuris atlaikė ne vieną žemės drebėjimą, Sofijos soboras laikomas vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Šiais metais Turkijos Aukščiausiasis teismas priėmė nutarimą – atšaukti muziejaus statusą ir šventosios Sofijos soborą vėl paversti mečete, kurioje vyks musulmonų pamaldos.
Muziejaus statusą soboras gavo 1935-aisiais ir buvo atviras bet kokį tikėjimą išpažįstantiems.
Basilica Cistern or Yerebatan Cistern in Istanbul, Turkey
Bazilikos vandens saugykla (Yerebatan Sarnici)
Aplankę Sofijos soborą, kitoje gatvės pusėje rasite Bazilikos cisternas.
Požeminio statinio, kuriame įrengtos vandens cisternos, stogą laiko 336 marmurinės kolonos, kurių aukštis po 8 metrus. Kolonos išdėstytos maždaug kas 4 metrus – iš viso 12 eilių.VI amžiuje saugyklose buvo saugomas geriamasis vanduo, skirtas Topkapi rūmų reikmėms, vėliau vanduo į saugyklas buvo vežamas iš kitų šalių ir saugomas miestiečiams.
Topkapi rūmai
XV amžiaus rūmai – daugybės pastatų kompleksas, kuriame ypatingas dėmesys buvo skiriamas puošybai. Rūmuose gyveno sultonai ir jų tarnai. Atskirame Haremo pastate įrengta daugiau nei 400 kambarių. Hareme gyvendavo mergaitės nuo 6 iki 13 metų, kurios čia gabentos iš krikščioniškųjų imperijos provincijų: gruzinės, čerkesės, rusės. Mergaitės hareme buvo auklėjamos ir mokomos. Pačios gražiausios ir sveikiausios tapdavo sultono meilužėmis.
Muziejuje yra daug relikvijų, susijusių su islamo religija, taip pat – Osmanų imperijos sultonų dėvėti rūbai, aksesuarai, eksponuojami keramikos, porceliano gaminiai, ginklai, pranašo Mahometo relikvijos.
Kadaise Topkapi rūmai buvo tarsi miestas mieste. Gyventojai retai išeidavo už teritorijos ribų, čia gyvendavo daugiau nei 4 tūkstančiai žmonių. Viename iš rūmų kiemelių – įrengta autentiško turkiško maisto kavinė, tik kainos jose – gerokai didesnės nei mieste.
Topkapi rūmų Rožių parkas (Gulhane)
Otomanų imperijos laikais Rožių parke vykdavo visos svarbiausios šventės. Šiandien tai vienas didžiausių ir gražiausių parkų Stambule. Pavasarį čia sužydi tulpės, o vasarą – įvairiaspalvės rožės. Parko teritorijoje ne tik daugybė vietos menininkų skulptūrų, bet ir vienintelis pasaulyje Istorijos, technologijų ir islamo mokslo muziejus.
Aplankę istorines Sultanahmeto vietas, leiskitės žemyn link Bosforo ir aplankykite Galatos tiltą. Po juo įsikūrę daugybė jūros gėrybių ir žuvies restoranų. Čia galite paskanauti ir vietinio turkiško gatvės maisto – grilyje keptos žuvies, dažniausiai skumbrės, file su daržovėmis turkiškoje bagetėje (balik ekmek).
Istiklal gatvė
Į niekada nemiegančią Istiklal gatvę patartina užsukti sutemus. Ir vėlyvą naktį, ir anksčiausią rytą čia sutiksite būrius žmonių. Perėję Galatos tiltą į Istiklal galite keliauti senoviniu požeminiu funikulieriumi.
Net jei nesižavite barais, Istiklal gatvėje rasite daugybę parduotuvių, kavinukių, kur tikrai maloniai praleisite laiką. Gatvė išskirtinai skirta pėstiesiems. Norintys autentikos, gali sėsti į senąjį medinį raudonai dažytą tramvajų. Istiklal gatvėje yra ir dvi krikščionių bažnyčios. Aikšė prasideda taksimo aikštėje ir tęsiasi iki Galata bokšto, į kurį būtinai užlipkite norėdami pamatyti Stambulą iš viršaus.
Pirmosios dienos įspūdžius aptarkite vietinėse kavinukėse prie turkiškos arbatos ar kavos puodelio. Istiklal gatvėje yra daugybė barų, kuriuose prisėdę galite rūkyti kaljaną.
Antroji diena: Ortakoy, Dolmabache, didysis Stambulo Turgus
Ortakoy
Po sočių turkiškų pusryčių rytą pradėkite Ortakoy rajone. Osmanų imperijos laikais čia kartu gyveno žydai, musulmonai ir armėnai. Iki šių dienų čia gali pamatyti ir palankyti bažnyčią, mečetę ir sinagogą. Ortakoy mečetė – Osmanų baroko šedevras. Pastatyta ant Bosforo kranto, turi du minaretus, mečetes vidus neįprastai šviesus. Apsilankę mečetėje, pasigrožėkite atsiveriančiu vaizdu į naująjį Bosforo tiltą – vieną ilgiausių ir gražiausių kabančių tiltų pasaulyje. Prisėdę atsigerti kavos, užsisakykite tradicinį, Ortakoy rajone populiarų turkišką patiekalą – kumpir. Tai jūsų pasirinktais ingredientais įdaryta didelė bulvė.
Dolmabahce rūmai
Grįždami iš Ortakoy, sustokite prie osmaniškų – europietiškų Dolmabahce rūmų. Baroko ir rokoko stiliaus rūmai stovi ant Bosforo sąsiaurio kranto. Jie atrodo labai prancūziškai, todėl kai kurie žmonės mano, kad tai mažesnė Prancūzijos Versalio rūmų kopija. Į rūmus galima įžengti tik su gidu. Norėdami pasitikrinti, kiek laiko klaidžiojate šių prabangių rūmų salėmis, nežiūrėkite į čia esančius laikrodžius, nes visi jie rodo tą patį laiką – 09:05. Būtent šią valandą Dolmabahce rūmuose 1938 m. lapkričio 10 dieną mirė Mustafa Kemalis Atatiurkas. Jei Turkijos prezidentas dirba Stambule, jo kabinetas – Dolmabahce rūmuose.
Grand Bazaar showcase
Didysis turgus (Grand Bazaar)
Bent kelias valandas paskirkite vieninteliam pasaulyje turgui po atviru dangumi. Didysis Stambulo turgus išsidėstęs mažose ir siaurose gatvelėse nuo Galatos tilto iki pat Sultanahmet rajono. Nebijokite pasiklysti – paslaugūs vietiniai parodys jums artimiausią kelią į centrinę gatvę. Klaidžiodami turguje, paskanaukite vietinių turkiškų saldumynų, neatsisakykite jei jums pasiūlys turkiškos kavos ar arbatos. Ir žinoma, tai turgus, kuriame būtina derėtis. Didysis turgus Stambule veikia jau nuo 15 amžiaus.
Trečioji diena: Stambulas iš vandens ir Princesių salos
Trečiąją dieną paskirkite apžiūrinėdami Stambulą iš vandens. Tai pats geriausias būdas pabėgti nuo Stambulo triukšmo. Nuo Galata tilto galima pasirinkti poros valandų plaukima Bosforu. Yra galimybė išlipti patikusioje priplaukoje, apžiūrėti rajonus apie Bosforą ir įlipus į tą patį atgal grįžtantį keltą – palukti atgal. Norintieji sužinoti apie istorines vietas, kurias praplaukia keltas, gali rinktis Bosforo turą (Bogaz turu). Tokie pažintiniai reisai organizuojami ir vakarais, kai mieste sužiba milijonai šviesų.
Princesių salos
Laivu aplankyti galima keturias didžiausias Princesių salas, nors salynui priklauso devynios. Didžiausioji – Biukada (Buykada). Salanemaža, bet joje eismas vyksta tik pėsčiomis, dviračiais arba arklių traukiamomis karietomis. Tai dar viena pramoga Stambule. Saloje yra išlikusios net kelios krikščioniškosios bažnyčios. Ilgą laiką saloje gyveno graikai ir armėnų katalikai, didelė žydų bendruomenė. Salos pakrantėse, kurias vasarą nugula iš Stambulo pabėgę vietiniai, rasite daug šviežios žuvies restoranų. Kainos juose mažesnės nei istoriniame Stambule. Paskyrę dieną saloms, nepražoipsokite kelto atgal į žemyną. Naktį keltų reisai iš salos – nevyksta.
