Buvo kovo pradžia, tad Lietuvoje saulutė dar nebuvo nusiteikusi rodytis ir džiuginti mūsų tamsa permirkusių kūnų. O jos taiiiip norėjosi! Buvom išsiilgę maudynių, pasivaikščiojimų saulėtu pajūriu ir troškome išsilaisvinti iš keleto sluoksnių rūbų. Tad pradėjome žvalgytis, kur čia tokiu metu galėtume rasti ko ieškantys. Ir taip, mūsų akiratyje atsirado Kipras. Ten šilta (kovo mėnesį temperatūra siekia 20-25 laipsnius šilumos), gražu, nėra brangu, o ir nuskristi ten patogu, kadangi yra tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Larnakos oro uostą.
Kipras – trečioji pagal dydį Viduržiemio jūros sala, savo plotu apie šešis kartus mažesnė už Lietuvą. Būtent dėl šios priežasties nutariame apsistoti viename iš kurortų – Larnakoje, ir juo atsidžiaugę, iš ten leistis į ekskursijas po kitus žymius Kipro salos kurortinius miestelius, mat beveik visus juos automobiliu galima pasiekti vos per valandą ar dvi.
Man neišdildomą įspūdį paliko nusileidimas Larnakos oro uoste. Nežinant, kad nusileidimo takas ten prasideda tiesiog paplūdimyje, galima ir į kelnes pridėti – mat leidžiantis vaizdelis toks, jog atrodo, kad lėktuvas leidžiasi į jūrą. Tikrai vienas įspūdingiausių lėktuvo nusileidimų, kuriuos man teko matyti.
Įsikuriame nedidukiame, kukliame, bet itin tvarkingame viešbutuke ir traukiame pirmosios pažinties su šiuo miesteliu. Larnaka – paplūdimių miestas, turintis net 25 km paplūdimių juostą. Tad pirmiausia ir traukiame link vieno žymiausių paplūdimių – Finikoudes, mat jis driekiasi lygiagrečiai palmių alėjos, tad mūsų planas pasivaikščiojus pajūryje, traukti būtent ten. Tad taip ir padarom. Ech, kaip gera basomis pėdomis jausti šiltą smėlį!.. Kiek pasivaikščioję paplūdimyje, traukiame į vieną iš krantinėje esančių restoranėlių nuraminti streikuoti pradedančių skrandukų. Ir palepiname juos šviežiomis jūros gėrybėmis…
Pasistiprinę traukiame toliau – ir bekulniuodami Palmių alėja, pasiekiame Larnakos viduramžių muziejų, įsikūrusį buvusiame Larnakos gynybiniame forte. Čia šiek tiek susipažįstame su Kipro viduramžių istorija, o išėjus laukan iš muziejaus, mus pasitinka tamsa. Mat temsta Kipre ganėtinai anksti ir staiga. Tačiau tai anaiptol ne problema – Finikoudes pakrantė vakare nostabiai apšviesta, ir taip jaukiai nusėta turistais, kad ir mes mielai ten dar paplavinėjame.
Sekančias dvi dienas taip pat paskiriame Larnakai – apžiūrime Larnakos Europos aikštę bei jos meno galerijas ir muziejus, pasivaikštome Larnakos druskų ežero parke (Salt Lake Park), aplankome didžiąją Djami Kebir mečetę, vienuolyną Stavrovounio, kuris, beje, yra vienas seniausių pasaulyje, bei akmeninę Švento Lazaro bizantinę bažnyčią. Stebime tiesiai mums virš galvų besileidžiančius lėktuvus Mackenzie paplūdimyje ir smaguriaujame smaguriaujame smaguriaujame! Šviežus jūros maistas jaukiuose restoranėliuose – atostogoms prideda neįtikėtinai daug malonumo.
Larnakoje man labiausiai patiko Larnakos druskų ežeras – mat jame pavyko pamatyti besiburiuojančius nuostabaus grožio paukščius – flamingus. Taip pat malonų virpulį kūne sukelia prisiminimai apie vakarojimą Mackenzie paplūdimyje, gurkšojant vyną ir stebint besileidžiančius lėktuvus…
Kelias dienas pasidžiaugę Larnakos miestu, nutariame apžiūrėti ir kitus, tad sekančias porą dienų praleidžiame dienomis keliaudami po salą, ir į Larnaką grįždami tik nakvoti. Keturiasdešimt trys minutės automobiliu, ir mes – jau kitame kurorte, pavadinimu Agia Napa. Kelionė automobiliu verta dėmesio, nes automobilių nuoma Kipre nėra brangi, tačiau turėkite omenyje, kad Kipre eismas vyksta kairiąja kelio puse.
Vos čia atvykę, traukiame į populiariausią, ir, kaip kalbama, gražiausią paplūdimį – Nissi. Šis paplūdimys garsėja itin švariu ir skaidriu vandeniu ir visa dieną be perstojo jame vykstančiais įvairiausiais renginiais – nuo paplūdimio tinklinio turnyrų iki diskotekų. Paplūdimys gražus, bet jame ilgai būti nesinori, norisi ramybės. Tad keliaujame į Agia Thekla palūdimį, kuris, kaip ir Nissi, Landa ar Makronissos, yra apdvanotas mėlynąją vėliava. Ten randame ko ieškome – daug saulės, skaidrų ir gražų vandenuką ir ramų poilsį.
Po paplūdimių dienos norisi kažko aktyvesnio, tad sekančią dieną traukiame Limasolio link. Limasolis, į priešingą pusę nei Agia Napa, kuo aš labai apsidžiaugiu, nes tai puiki galimybė pamatyti kuo daugiau salos. Taigi, apie valanda kelio automobiliu ir mes jau ten. Limasolis yra antras pagal dydį Kipro miestas bei pagrindinis salos uostas, garsėjantis ir kaip Kipro vyno industrijos centras. Atvykę čia, pirmiausia traukiame apžiūrėti miesto įžymybių: pasivaikštome įspūdingoje jachtų prieplaukoje, pasigrožime senamiesčiu, o tada jau traukiame smaguriauti į Saripolou aikštę, kur mėgaujamės jūros gėrybėmis bei ragaujame populiariausią Kipro vyną – Commandaria. Na, o viešnagę Limasolyje vainikuoja vakaras Limasolio promenadoje. Limasolio promenada – tai kelis kilometrus besitęsianti palmių alėja, pilna parkų, fontanų ir nedidukių jaukių kavinukių. Tai nuostabi vieta tiek saulėlydžiui stebėti, tiek maloniai praleisti vakarą su draugais ar antrąja puse.
Kipras garsėja kaip meilės sala, mat mitinė meilės ir grožio deivė Afroditė, iš jūros putos gimė būtent čia. Jei tiksliau – Pafose. Šiame mieste netgi yra paženklinta vieta, kur būtent tai įvyko. Tad šis miestas buvo norimų aplankyti Kipro vietų sąrašo viršuje. Nuo Larnakos, važiuodami vaizdingu pajūrio maršrutu, automobiliu šį miestą pasiekėme per pusantros valandos. Pažintį su juo pradedame nuo apsilankymo Pafoso archeologijos muziejuje, kur galima savo akimis pamatyti Karalių kapus – į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktas katakombas, kurių seniausios siekia net 4 amžių prieš mūsų erą. Tai tikrai magiška vieta, kur vaikštant nori nenori pajauti laiko galybę ir didybę…
Pasikultūrinę, norime ir pasipliažinti. Ir nors bene žymiausias Kipro paplūdimys yra Afroditės paplūdimys, dar kitaip vadinamas Petro tou Romiou, prisiskaitę kitų turistų atsiliepimų, kad ten paprastai buriuojasi daugybė žmonių, o maudytis rekomenduojama tik esant visiškai ramiai jūrai, kadangi paplūdimio ruožas neapsaugotas bangolaužiais, nutariame vykti į geriausiu Kipro paplūdimiu tituluojamą – Coral Bay paplūdimį. Tiesa, bangolaužių ir čia nėra, tačiau jūra čia būna išskirtinai rami. Iš esmės, Coral Bay paplūdimys – tai maždaug pusės kilometro švelnaus smėlio pakrantė, apsupta vaizdingų uolų. Vanduo čia visiškai skaidrus, įėjimas į jūrą seklus ir malonus – mat dugnas padengtas švelniu smėliu. Čia galima išsinuomoti gultą patogiam poilsiui, yra įvairiausių vandens pramogų, tad laikas čia tirpte ištirpsta…
Ištirpo ir likusios pora dienų preleistų Larnakoje… Deginomės, daug vaikščiojom, skaniai valgėme ir mėgavomės tuo, ko ieškodami čia ir atsidūrėme – saule! Ko norėjom, tą ir gavom, tad atostogas Kipre užskaitom!
