Pirmas ir ko gero, svarbiausias dalykas renkantis trumpos, savaitgalio kelionės kryptį – patogus, tiesioginis skrydis. Tad Lvovas šioje vietoje gali užsidėti riebią varnelę, mat iš Vilniaus išskristi ten galima vėlų penktadienio vakarą, o parskristi – sekmadienio naktį.
Nemažiau svarbu kiti malonios kelionės aspektai – ar mieste, į kurį keliaujama bus ką pamatyti, kur skaniai pavalgyti, kuo pasigrožėti ir ką turiningo nuveikti? Ir ar visa tai bus įkandama lietuviškai kišenei? Kalbant apie Lvovą, atsakymai į šiuos klausimus yra taip, taip, taip ir dar kartą TAIP! Šiame mieste gausu dėmesio vertų muziejų, nuostabios architektūros pastatų, unikalus senamiestis, jaukios kavinukės su gardžiu, Lietuvių skoniui itin artimu, maistu; gausu klubų, barų, teatrų ir viskas – už prieinamą, piniginei draugišką kainą.
Kadangi į Lvovą atvykstame vėlų penktadienio vakarą, pasimetame daiktus viešbutuke ir traukiame pasidairyti po naktinį Lvovą ir paieškoti kuo čia palepinus išalkusius skrandukus. Kaip ir esame įpratę, vos pasiekę senamiestį, jungiame TripAdvisor programėlę ir ten, pagal kitų turistų rekomendacijas, išsirenkam vietą, kurioje šįvakar norime vakarieniauti. Šiandien juk penktadienis, mūsų mini atostogos, tad norėtųsi ne tik gardžios vakarienės, bet ir skanaus alaus bei „chill“ atmosferos… Visus šiuos kriterijus, pasak rekomendacijų, atitinka Alaus teatras „Pravda“. Maistas čia neįmantrus, tačiau skanus, alus dieviškas, o atmosfera – kaip gerame airiškame pube, tik dar groja gyva muzika. Tobulas derinys tobulam penktadieniui.
Šeštadienio rytą pradedame anksti, norime suspėti pamatyti kaip tik įmanoma daugiau Lvovo. Reklaminiuose bukletuose, Lvovas neretai vadinamas muziejumi po atviru dangumi, mat čia galima išvysti nuo Viduramžių nepasikeitusį senamiestį bei jo architektūros šedevrus. Lvovas – buvusi istorinė Galicijos sostinė, o jo senamiestis įtrauktas net į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taigi papusryčiaujam ir judam jo link. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo nepaprastai jaukiai ir įdomiai praleista diena. Lvovo architektūra tikrai stulbinanti, senamiesčio pastatai – vienas už kitą įstabesni, ne veltui jų apžiūrėti plūsta turistai iš viso pasaulio…
Apžiūrime senąją turgaus aikštę drauge su ją supančiais renesanso stiliaus pastatais, Boimų šeimos koplyčią ir greta jos vykstantį sendaikčių turgų. Užkylame į rotušės bokštą, kur pasigrožime atsivėrusia nuostabiojo Lvovo panorama… Beklaidžiodami senamiestyje užmatome iš vizito Odesoje laikų pažįstamą iškabą „п’яна вишня“. Tai natūralus, labai skanus ir labai vyšninis vietinio vyno butiko vyšnių gėrimas. Žavi barmenė ryškiai raudonomis it vyšnios lūpomis mums tikina, kad tai vynas, bet man jis panašesnis į likerį – tiek dėl skonio, tiek dėl promilių. Tačiau tai tikrai gardus, tonizuojantis gėrimas. Paskanavę traukiame toliau. Koja už kojos vaikštinėdami, atsiduriame armėnų kvartale, kuriame stovi seniausia Lvove armėniška bažnyčia. Armėniškoje bažnyčioje lankiausi pirmą kartą, tad įvairiausių raštų išmargintos jos sienos paliko neišdildomą įspūdį… Na, o kai jau nebe pavelkame kojų – keliaujame ieškoti gardaus maisto. Esame netoli draugų rekomenduoto, ir TripAdvisor programėlėje išgirto bariuko – restoranėlio „Sino Experimental Cocktail Bar“. Ir nuostabiai užbaigiame turiningą dieną – maistas čia itin gurmaniškas, kokteiliai parinkti tikrai puikų skonį turinčio barmeno, o aplinka – labai jauki, ir netgi, sakyčiau, romantiška.
Skaitant keliautojų įspūdžius, man labai įstrigo vienos merginos aprašyti pusryčiai restorane „Bačevski“, tad sekmadienio vėlyvų pietų traukiame būtent ten. Ir tikrai buvo verta. Skambant gyvai pianino muzikai, pusryčiavome klasikinio austriško imperinio stiliaus restorano oranžerijoje, o mums virš galvų be perstojo skraidė ir čiauškėjo kanarėlės. Tikrai unikali vieta, su nuostabia virtuve ir karališkų rūmų atmosfera. Tikriausiai paskaičius galima susidaryti įspūdį, kad kaina už tokius pusryčius taip pat turėtų būti įspūdinga, tačiau pasakysiu tik tiek – ji tikrai įspūdinga. Tačiau gerąją prasme.
Pasimėgavę išskirtiniais pusryčiais, traukiame į Patrockių rūmus. Savo įtaka ir turtais, šie didikai neretai prilyginami Radviloms, tad jų rezidencijoje įsikūrusiame muziejuje galima pasigrožėti įstabaus grožio išlikusiais bei atkurtais rūmų interjerais bei paveikslų paroda. Nemažiau už įmantrų rūmų interjerą bei muziejaus eksponatus, įspūdingas ir jų eksterjeras, tad apžiūrėję muziejų, gerą valandą praleidžiame užverstomis galvomis grožėdamiesi pastato išore…
Mes tiesiog negalėjome ignoruoti patrauklių Ukrainos kainų ir praleisti galimybės nebrangiai apsipirkti. Tad sekmadienio popietę praleidžiame apsipirkinėdami senamiesčio butikuose…
Negaliu sakyti, kad savaitgalis Lvove prabėgo nejučia, nes tikrai turiningai praleidome laiką, tačiau laikas skriste praskriejo! Tad tikrai rekomenduoju Lvovą kaip nuostabų pasirinkimą trumpai savaitgalio kelionei.
