Lietuviams, gyvenantiems lygumose, kalnai ir kalnų kraštovaizdis kelia dvipuses emocijas. Vieniems kalnai ir kopimas į juos traukia dėmesį ir asocijuojasi su tikra egzotika. Kitiems alpinizmas – pavojinga ir gąsdinanti sporto šaka. Siekiant patirti tikrą alpinizmo džiaugsmą, iš tiesų reikia pradėti nuo mažesnių kalnų, pasižyminčių patogumu ir nuostabia gamta.
Snežka (1603 metrai), Čekija
Snežka yra Krkonošių kalnyno kalnas, skiriantis Čekijos ir Lenkijos valstybes. Nors alpinizmas čia galimas visus metus, populiariausia čia yra vykti vasarą. Kadangi Snežkos kalnas yra aukščiausias apylinkių taškas, nuo jos viršūnės atsiveria tolius aprėpianti panorama. Negana to, Snežka stebina keliautojus savo uolėta viršūne ir viršūnėje veikiančiu kalnų slidinėjimo kurortu.
Korabas (2764 metrai), Makedonija
Korabo viršukalnę dalinasi dvi šalys: Albanija ir Makedonija. Korabo viršukalnė yra aukščiausia Albanijos bei Makedonijos vieta, tačiau būtent pastarosios valstybės pusės infrastruktūra yra daug labiau pritaikyta alpinistams. Dėl kvapą gniaužiančios kalnų panoramos, Korabo kalnas yra pavaizduotas net ir Šiaurės Makedonijos herbe. Taip pat naudinga žinoti, kad Makedonijos alpinizmo klubas kiekvieną rugsėjį organizuoja bendrą alpinizmo ekspediciją, prie kurios prisijungti gali kiekvienas.
Karauntuhilas (1041 metrai), Airija
Karauntuhilas – aukščiausia Airijos viršūnė Kerio grafystėje, esanti Juodųjų viršūnių kalnyne. Šiame kalnyne taip pat yra dar dvi viršūnės, viršijančios 1000 metrų ribą, tai – Bynkerachas ir Kacheris. Išvertus iš airių kalbos, Karauntuhilo viršukalnės pavadinimas reikštų „Tuathalo dalgis“. Ši vietovė traukia turistus puikia panorama, o pačiame kalno viršuje galima rasti didžiulį metalinį kryžių.
Rysai arba Tatrų kalnai (2503 metrai), Slovakija
Nors į Aukštųjų Tatrų kalną galima įkopti ne tik per Slovakiją, bet ir per kaimynę Lenkiją, alpinistai pradedantiesiems siūlo Slovakijos variantą. Rysuose egzistuoja net trys dominuojančios viršūnės: vidurinė, esanti 2503 metrai virš jūros lygio, šiaurės vakarų su 2499 metrais ir pietryčių – 2473 metrai. Visos viršukalnės yra itin populiarios tarp turistų. Nors alpinizmo sezonas čia vyksta visus metus, geriausias laikas išbandyti savo jėgas yra rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai.
Magličius (2388 metrai), Bosnija ir Hercegovina
Magličius – tai viršukalnė Dinaruose, Bosnijoje ir Hercegovinoje, stūkstanti ant sienos su Juodkalnija. Iš tiesų Magličiaus kalnų masyvas turi net dvi viršukalnes – „Veliki Maglić“, siekiančią net 2388 metrus, ir „Mali Maglić“, siekiančią 2386 metrus. Keliautojai teigia, kad būtent antroji viršukalnė yra populiaresnė tarp alpinistų. Nors alpinizmo sezonas čia tęsiasi visus metus, geriausias laikas būtų nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Žmones taip pat žavi viršukalnės gamta, apsupta miškų bei ežerų.
Kekešas (1014 metrai), Vengrija
Kekešas – aukščiausias Vengrijos kalnas, esantis Matros kalnyne. Dar „Kékestető“ pavadinimu žinomas kalnas yra trečioje vietoje pagal populiariausių turistų lankomą maršrutą, būtent todėl viršūnėje gausu slidinėjimo trasų, viešbučių, iškelta net televizijos antena. Vietovė pasižymi medžių gausa, kuri gali užstoti vaizdą, tačiau viršukalnėje yra aukštas apžvalgos bokštas, leidžiantis džiaugtis nuostabia panorama. Negana to, jei pavargsite kopti į viršūnę, egzistuoja išeitis – infrastruktūra suteikia galimybę iki aukščiausio taško ir nuvairuoti.
Svarbu suvokti, kad tinkamai pasirinktas kalnas – tai ne vienintelis faktorius, užtikrinantis malonią alpinizmo patirtį. Neužmirškite pasirūpinti patogia apranga, reikalingų daiktų pilna kuprine, fiziniu pasiruošimu ir apsišarvuokite kantrybe.
