Tarptautinis Kopenhagos oro uostas yra didžiausias Šiaurės Europos oro uostas, bei vienas seniausių Europos oro uostų. 2019 m., jis aptarnavo 30,3 mln. keleivių. Žinoma, 2020 m. rodiklis, dėl pandemijos, bus žymiai mažesnis, bet kažkada visa tai pasibaigs ir oro uostai sugrįš į įprastą gyvenimą.
Tai labiausiai apkrautas Skandinavijos oro uostas, į kurį iki pandemijos lėktuvai skraidė iš visų trijų Lietuvos oro uostų. Kopenhagos oro uostas yra SAS oro linijų bazė ir dažnai tampa Europos šiaurėje gyvenančių keleivių tarpine stotele.
Kopenhagos oro uostas yra labai patogioje vietoje, turi idealų susisiekimą su miestu, tad jei jūsų jungiamuosius skrydžius skiria kelios valandos, galite smagiai pasivaikščioti po Kopenhagos centrą ar apsilankyti įspūdingame okeanariume. Arba kitas variantas: rytą sėdate į lėktuvą, nuskrendate į Kopenhagą, vakare grįžtate namo. Iki pandemijos skrydžiai į Kopenhagą buvo pigus: bilietas dažnai būdavo pigesnis nei kukliausia Kopenhagos kavinės sąskaita.
Susisiekimas
Ne iš kiekvieno oro uosto gretai pasieksite miestą. Pavyzdžiui, kelionė iš Stambulo oro uosto į Stambulo centrą tikrai nebus trumpa. Tą patį galima pasakyti ir apie Frankfurtą ar net Rygą.
Dažnai dideli oro uostai būna pastatyti tolokai, už keliolikos ar net keliasdešimt kilometrų, nuo miestų, tad kelionė iki miesto centro užtrunka. Kopenhagos oro uostą ir miesto centrą skiria tik 8 km. Be to iš oro uosto, į miesto centrą veža metro, traukiniai. Nėra jokio skirtumo ką rinksitės: ar metro, kuris važiuoja virš 3 terminalo, ar traukinį, kuris važiuoja po 3 terminalu tunelyje, dienos metu ilgiau nei 10 minučių laukti nereikės, o įlipę į vagoną, centrinėje traukinių stotyje Nørreport esančioje Kopenhagos centre atsidursite po 15 minučių. Per tiek pat laiko pėsčiomis iš Nørreport stoties nueisite iki garsiojo XIX a. įrengto Tivoli parko, kur visą laiką galėsite skirti atrakcionams, žavėtis Anderseno pasakų personažais. Per pusvalandį iki visaip pagarsėjusios Kristianijos, kuri realybėje yra nykesnė nei pasakojimuose.
„Žydroji planeta“
Nacionalinis Danijos akvariumas „Žydroji planeta“ (Den Bla Planet) prisišliejęs prie Kopenhagos oro uosto teritorijos. Bet jis kitame gale nei oro uosto pastatas. Kadangi jums niekas neleis vaikščioti oro uosto teritorijoje, kirsti pakilimo taką, teks oro uostą apeiti. Danijos akvariumą galima pasiekti pėsčiomis per 30 minučių. Jei nesinori vaikščioti, galima prie išėjimo palaukti autobuso ir pavažiuoti kelias stoteles. Autobuso sulauksite greitai, važiuosite tik kelias minutes.
Akvariumas atidarytas 2013 metais ir yra didžiausias Šiaurės Europoje. Nacionalinis Danijos akvariumas tikrai labai įspūdingas. Žvelgiant iš toli, futuristinis pastato dizainas gali sukelti įvairiausių asociacijų: milžiniška kriauklė, tenkančios saulės diskas, milžiniškas vandens sūkurys – iš kurios pusės prieisi, vis kitaip atrodys. „Žydroji planeta“ tarsi kyla iš vandens – didžiulių lauko baseinų, kuriuose taip pat plaukioja jūros gyvūnai. Pastatas turi kelis sparnus, kuriuose pristatytos skirtingos temos. Viskas įrengta taip, kad atitiktų temos gamtovaizdį ir net temperatūrą. Kai eisite tropinių miškų zona, jausite ir karštį, ir šimtaprocentinę drėgmę.
Šaltieji vandenys. Tai ekspozicija, kurioje galite pamatyti, kas gyvena Danijos gėluose vandenyse, Šiaurės jūroje, Šiauriniame Atlante. Taigi išvysite daug mums pažįstamų žuvų (lydekų, šamų, menkių, plekšnių ir pan.). Tačiau bus ir tokių, kurių nėra mūsų gėluose vandenyse ar Baltijos jūroje, kurios gyvena šiaurinėje Atlanto dalyje.
Tropiniai miškai. Didelė drėgmė, aukšta temperatūra, tikroviškai įrengtas grotas, paukščių čiulbėjimas, Filipinų krokodilai, gėlų vandenų rajos, katžuvės ir daug kitų didelių ir egzotiškų žuvų. Viename tropinių miškų akvariume suleista 3 000 piranijų ir kažkuriomis valandomis jas maitina. Tada visi sulekia pasižiūrėti piranijų šėlsmo
Afrikos ežerai. Šioje sekcijoje yra visos galingos Nilo upėje, Viktorijos ežere ir kituose dideliuose Afrikos ežeruose gyvenančios žuvys. Tai sekcija kurios žuvys elgiasi taip, lyg joms niekada nebuvo o įdomu kas vyksta kitoje akvariumo pusėje.
Evoliucija ir adaptacija. Čia pamatysite, kaip žuvys prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, mangrovių miškuose. Archajiškos milžiniško dydžio arapaimos tiesiog prikausto žvilgsnį. Čia plaukioja ir seniausia akvariumo žuvis, kuri Nacionaliniame Danijos akvariume apsigyveno 1967 m.
Šilti vandenynai. Koralų rifai, įvairios spalvotos žuvelės, jūrų arkliukai, aštuonkojai, kalmarai ir kitokie gyviai. Daug spalvų, daug vienetų, daug egzotikos.
Centrinis akvariumas. Įspūdingai atrodantis, nors ir ne pats didžiausias Europoje, bet su skaidraus stiklo tuneliu, vedančiu skersai akvariumo, kuriame būnant žuvys lankytojams plaukioja virš galvos, iš šonų ir po kojomis. Tad būdami šiame tunelyje žuvis galite apžiūrėti iš visų pusių.
Nacionalinis Danijos akvariumas užima 12 000 m² plotą: viduje – 10 000 m², lauke – 2 000 m². Akvariume yra apie 22 000 žuvų. Malonumas nėra pigus, bet verta, juolab, kad prie pat oro uosto.
Centras ir jo apylinkės
Kopenhaga yra viena seniausių Europos sostinių, tačiau kartu moderni, kilminga. Išlipę iš traukinio ar metro Nørreport stotyje, jūs atsiduriate prie vienos iš karališkųjų rezidencijų – Rosenborgo rūmų. Įspūdingi rūmai su labai turtingu muziejumi, nepakartojamo grožio pagrindine sale, kurioje stovi karaliaus sostas ir jį saugantys sidabriniai liūtai. Rūmuose saugomos karūnos, įvairios regalijos, brangenybės, išlaikyta salių autentika.
Iki garsiosios miesto rotušės, prie kurios pastatyta Kopenhagos įkūrėjo vyskupo Absalono statula, nuo Nørreport stoties tik 1 km – nueikite, nes tai Kopenhagos širdis ir populiari susitikimų vieta. Jei mėgstate į viską žiūrėti iš viršaus, galite užkilti į varpinės bokštą, nuo kurio atsiveria puiki Kopenhagos panorama.
Rotušės aikštėje prasideda pėsčiųjų gatvė Stroget, kurią danai vadina ilgiausia pėsčiųjų gatve pasaulyje, bet atrodo, kad jie šiek tiek perdeda.
Be abejo reiktų nueiti iki Naujojo uosto (kuris realiai yra senasis uostas) krantinės Nyhavn, kurią puošia įvairiaspalviai namai – irgi netoli, tik apie 2 km. Tai itin vaizdinga ir fotogeniška vieta, kurios nuotraukos dažnai tampa Kopenhagos vizitine kortele. O vasarą ir linksmi šurmuliuojanti, nes ten daug jaukių kavinukių.
Kopenhagos centras gana kompaktiškas ir jaukus, viskas labai arti, greitai pasiekiama. Daug aikščių, kurias verta apžiūrėti. Net Undinėlė, kurią danai pasodino toliau nuo centro, nėra labai toli. Tiesa, nors Undinėlė įvardijama kaip vienas svarbiausių Kopenhagos objektų, nemanau, kad turint ribotą laiką reiktų link jos pėdinti. Nemažas dalis nuėjusiu iki Undinėlės būna nusivylę.
Senasis Kopenhagos centras – pilys ir rūmai, siauros gatvelės, kanalai, spalvoti namai, bet ši miesto dalis žymi ne tik karališka architektūra, bet ir didele kultūrine įvairove. Skirtingai nuo danų, kurie, nepaisant koks oras, dūzgia po miestą mindami dviračius, jūs vaikščiosite lėtai ir išdidžiai, nes skubėti nėra kur – stotis čia pat, iki oro uosto keliausite tik 15 minučių.
Būtinai nueikite iki senovinių architektūros paminklų – karališkosios Amalienborg pilies ir auksinius laiptelius turinčios Gelbėtojo bažnyčios, iš toli (ar arti) apžiūrėkite ir įspūdingai atrodantį moderną – „Juodajį deimantą“ – neįprastos formos karališkąją biblioteką.
Vaikščioti Kopenhagos gatvėmis smagu ir dėl to, kad Danijos sostinė tarsi buvo specialiai statyta turistams: čia ne tik istoriniai pastatai, jaukių gatvelių labirintia, bet ir uostas, tiltai, kanalai, laivai. Be to Kopenhagoje yra daugybė sodų, iš kurių garsiausi angliško stiliaus Frederiksbergo sodai, su mažais tvenkinėliais, egzotiškais medžiais, kanalais. Tiesa, iki jų nuo stoties jau teks pėdinti valandą.
Kopenhagos centras nuostabus – puikiai sutvarkytas, išdailintas, kad turistai jame būtų kuo ilgiau, užsuktų į kavines, parduotuves, restoranus, bet nereikia pamiršti, kad Kopenhagoje žodis „pigu“ neegzistuoja. Tad turint šiek tiek laiko gal geriau ne į kavinę eiti, o pasiėmus dviratį, įsilieti į danų dviratininkų srautą. Taip kur kas daugiau miesto pamatysite, suprasite kodėl danų dviratininkų srautas juda darniai ir kokios yra nerašytos to judėjimo taisyklės.
