Jei perskaitęs pagalvojote “Odesa!”, Jūs – visiškai teisus! Tokių atsiliepimų sužavėti, nusprendėme ten apsilankyti ir mes. Odesoje praleidome savaitę. Pusę viešnagės šiame mieste buvome apsistoję centriniame Odesos rajone, o kitą pusę – pajūryje, Arkadijos rajone. Ir ten ir ten yra nuostabių, dėmesio vertų vietų ir tikrai netrūksta veiklos, tad toks laiko paskirstymas šiems dviems rajonams visai pasiteisino, nors kelionės metu ir pastebėjome, jog čia neįtikėtinai pigūs taksi, tad vieta, kur tiksliai apsistosite, nėra tokia svarbi, mat panorėję – visiškai nebrangiai, pasinaudoję taksi paslaugomis, galite atsidurti kad ir visiškai kitoje miesto pusėje.
Centrinę miesto dalį, per keletą čia praleistų dienų, spėjome gana neblogai ištyrinėti. Su įspūdinga miesto architektūra susipažinome sudalyvavę gido lydimoje ekskursijoje, kurios metu apžiūrėjome ne tik žymiausius Odesos pastatus – kaip pavyzdžiui, Odesos pasažas ar Nacionalinis Odesos Operos ir Baleto teatras bei Odesos jūrų akademijos ar žymusis trijų sienų pastatas, bet ir palandžiojome po kiemus ir namų laiptines. Su gidu mums pasisekė, tad sužinojome tikrai nemažai įdomių faktų apie kiekvieną iš aplankytų pastatų. Šio miesto architektūra mus tikrai labai maloniai nustebino – jų grožis prilygsta, o kai kurių, galbūt net ir lenkia tokių miestų kaip Milanas ar Roma, architektūrai… Tad paganyti akis tikrai buvo kur.
Nors ir žinojome, jog Odesos jūrų uostas yra ne tik didžiausias Ukrainos uostas, bet ir vienas svarbiausių Juodosios jūros uostų, tačiau tik čia pasivaikščiojus galima savo akimis pamatyti, ir suvokti koks neįtikėtinai svarbus miestui jis yra. Kaip ir rekomendavo gidas, pačiame jo gale mes atsiduriame saulėlydžio metu. Iš čia atsiveria nuostabus jūros vaizdas, tad tokiu metu, reginys čia išties nepaprastas…
Palydėję saulę, keliaujame kopti garsiaisiais, legendomis apipintais, Potiomkino laiptais. Šie laiptai, tituluojami vienais gražiausių visoje Europoje. Žiūrint iš apačios, atrodo, jog šie laiptai tęsiasi iki begalybės, tačiau tai tik nuostabi optinė iliuzija. Iš tiesų juos sudaro 192 granitiniai, 142 metrų ilgio laiptai, kylantys į 24 metrų aukštį. Nors lipant ir teko gerokai paplušėti, jų viršūnėje atsiveriantys vaizdai – tikrai verti pastangų. Užkopus jais, vienoje pusėje, žvelgiant žemyn, atsiveria Juodosios jūros ir uosto vaizdai, o kitoje – matosi miesto centras
Pastarajame, mums labai patiko gyva ir šurmuliuojanti Deribasovo pėsčiųjų gatvė. Čia gausu prabanga alsuojančių, tačiau kišenei draugiškų restoranų, kavinių, parduotuvių, gatvės muzikantų, kalijano barų, ir kitokių įvairiausių linksmybių. Mus ši gatvė papirko savo gyvybe ir atmosfera, tad čia sugrįždavome kiekvieną vakarą.
Nepakartojamą įspūdį paliko ir apsilankymas Nacionaliniame Odesos Operos ir Baleto Teatre. Mane sužavėjo viskas – ir pastato eksterjeras, ir interjeras, ir profesionaliai atliktas gulbių ežeras. Šį baleto spektaklį stebėjau antrąjį kartą, tačiau šį kartą jis nei iš tolo neprilygo matytam pirmąjį kartą, kuomet jį žiūrėjau vienoje renginių arenų Lietuvoje…
Antrąją viešnagės Odesoje pusę, praleidome prie jūros, Arkadijos rajone. Čia taip pat netrūko veiklos. Neveltui šis rajonas vadinamas “Ukrainos Ibiza”. Čia gausu įvairiausių naktinių klubų, barų ir restoranų, kavinukių ant jūros kranto, atrakcionų ir žinoma – paplūdimių. Panašiai, kaip ir Basanavičiaus gatvė Palangoje, dienos metu Arkadijos rajonas pilnas šeimų, su mažais vaikais traukiančių pajūrio pusėn, o naktį virsta tarsi vienu didžiuliu vakarėliu. Tad dienomis čia mėgavomės Odesos saulės ir Juodosios jūros pliažo teikiamais malonumais, o vakarais, saulei leidžiantis – skaniomis vakarienėmis, pajūrio restoranėliuose su vaizdu į jūrą ir naktinėmis linksmybėmis klube ar ramiu vakaru, rūkant kalijaną paplūdimyje įsikūrusioje kavinukėje. Taip, niekieno nepastebėtos ir pralėkė tos savaitės atostogos Odesoje…
Tiesa, mūsų nuomone, Mažojo Tailando pravardė Odesai visai tinka – čia gražu, šilta, nebrangu ir gausu pramogų! Na, o šio miesto architektūra iš ties niekuo nenusileidžia Romai…
