Vienas didžiausių gyvenimo malonumų – maistas. Per šventes yra gaminami įvairūs patiekalai, nuo gardžių pusryčių pradedama nauja diena, per bendrus pietus aptariami darbo reikalai, o vakarienė asocijuojasi su šeimos, artimų draugų laiku. Kiekviename pasaulio kampelyje kulinarinis paveldas yra autentiškas ir leidžia keliautojams artimiau pažinti šalies kultūrą, vietinius gyventojus, naujus kvapus ir skonius. Patyrę keliautojai, užsiimantys gastronominiu turizmu, pripažįsta, kad kai kurios pasaulio virtuvės yra išskirtinės ir vertos net ir mažiau keliaujančiųjų dėmesio.
ITALŲ VIRTUVĖ
Italų virtuvė yra vadinama visų Vakarų Europos šalių virtuvių motina. Jau nuo Cezario laikų Italijoje gyvuoja populiarus posakis – „pilnas skrandis – rami siela”. Tradiciniai italų pietūs asocijuojasi su vaišių nukrautu stalu, apsėstu temperamentingų, kalbių ir charizmatiškų italų šeimynos. Nors daugeliui italų virtuvė asocijuojasi su makaronais ir pica, iš tiesų pasižymi daug platesne skonių ir kvapų įvairove. Italijos virtuvė diferencijuojama pagal regionus, kuriuose skiriasi klimatas bei topografinė padėtis. Saulėtas, švelnus klimatas ir jūros pakrantės ypač palankios gausiam daržovių, prieskonių derliui bei jūros gėrybėms kaip žuvis. Italai neįsivaizduoja savo raciono ir be brusketų su įvairiais užtepais, risotto, mocarelos, polanetos, įvairių rūšių traškios duonos ar gardaus, burnoje tirpstančio tiramisu pyrago.
ISPANŲ VIRTUVĖ
Ispanijos virtuvė, kurią formavo kalnų ir jūros klimatas, išsiskiria spalvingumu. Patiekalai paprastai ruošiami iš šviežių daržovių, alyvuogių aliejaus bei česnakų kaip pagrindinio prieskonio. Nors visa italų virtuvė pasižymi plačia kvapų bei skonių įvairove, turistai itin vertina Katalonijos regioną, kurių patiekaluose gausu tokių ingredientų kaip šafranas, alyvuogių aliejus, pomidorai ar medus. Ispanai gyvenimo neįsivaizduoja be šaltos „Gazpacho“ sriubos, alyvuogių aliejuje keptos menkės „Bacalao al Pil Pil“, „Gazpacho Manchego“ troškinio ar ryžių patiekalo „Paella“. Ispanams valgymas – ne tik pasisotinimas, tačiau ir bendravimo forma, kai prie stalo susirenka visi artimieji ir draugai.
PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzijos virtuvė garsėja dėl savo rafinuotumo, elegancijos ir autentiškų maisto produktų. Nuo sraigių iki batonų, vadinamų „Baguette“, – prancūzai gali pasigirti plačia maisto įvairove. Prancūzijos virtuvė asocijuojasi su tokiais patiekalais kaip lietiniai, svogūnų sriuba ar austrės. Patiekalai gardinami kruopščiai parenkamais prieskoniai ar padažais. Nacionaliniu Prancūzijos pasididžiavimu vadinami sūriai ir jų rūšių gausybė. Rokforo sūris, vadinamas sūrių karaliumi ir kurio gamyba saugoma net teisės aktais, yra gaminamas iš Raudonosios Lakaunės avių pieno. Prancūzai pietus laiko svarbiausia, kelias valandas trunkančia dienos dalimi, kurios metu valgomi net ir šeši skirtingi, namuose ruošti patiekalai.
GRAIKŲ VIRTUVĖ
Graikų virtuvė, savo ištakomis siekianti net Senovės Graikiją, laikoma viena seniausių ir turtingiausių pasaulio virtuvių. Graikiškos virtuvės skonis pasižymi šviežumu – patiekalai neapsieina be tokių daržovių kaip špinatai, artišokai, pomidorai, paprikos, moliūgai, bulvės, pupos ar baklažanai. Pastarieji vadinami graikų virtuvės karaliais. Dauguma patiekalų neapsieina be alyvuogių aliejaus bei tokių prieskoninių žolelių kaip mėta, krapai, česnakas ar bazilikas. Nors graikai dievina tokius mėsos patiekalus kaip vyne troškinta aviena „Sfakiano“ ar graikiški šašlykai „Souvlaki“, vegetarai taip pat atras nemažai gardžių patiekalų. Ši virtuvė pasižymi subtilumu, greitai paruošiamais, tačiau sočiais, aromatingais patiekalais. Patys graikai teigia, kad tikrasis valgymo malonumas pajaučiamas valgant tik lėtai ir skiriant jam bent kelias valandas.
TURKŲ VIRTUVĖ
Turkams maistas – tai kultūrinio gyvenimo dalis, atspindinti turkų dvasingumą ir papročius. Tradicinis turgų stalas yra nuklotas net kelių rūšių sūriais, alyvuogėmis, daržovėmis, kiaušinių patiekalais bei desertais. Turkiškos virtuvės pažiba – turkiškas kebabas, užkariavęs greitojo maisto mėgėjų širdis. Kiekvieno turko namuose galima rasti džiovintų turkiškų čiobrelių, mėtos, malto kumino, paprikų dribsnių bei juodųjų pipirų. Svarbiausia turkų dienos dalis – pusryčiai, neretai trunkantys net kelias valandas ir kurių metu susirenka šeimos nariai, giminaičiai, draugai ar net bendraamžiai.
Kulinarinis turizmas ne tik džiugina skonio receptorius, tačiau ir leidžia pažvelgti į šalį iš visai kitos perspektyvos. Vyraujantys ingredientai, patiekalų gaminimo įpročiai ir valgymo tradicijos atskleidžia skirtingas kultūras ir jų ypatybes.
