Apie Camino Lituano (piligrimų kelią per Lietuvą) žino palyginus dar nedaug žmonių, tačiau daug didesnė dalis yra girdėję apie Camino de Santiago Ispanijoje. Ieškodami savęs, tikėjimo, o gal paprasčiausiai pavargę nuo kasdienybės, šio kelio iššūkį sau meta galybė pasaulio keliautojų. Vieni eina pėsčiomis, kiti mina dviračius, tačiau visų jų tikslas – peržengti savo galimybių ribas, patirti ir surasti, ką nors neįprasto, atrakinti vidinius užraktus ir išsilaisvinti iš emocinių pančių.
Kryžių kalnas
Camino Lituano – tai mažasis garsiojo Ispanijos kelio broliukas. Kitaip tariant, tai 500 kilometrų ilgio piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Camino Lituano maršrutas
Kelias prasideda šalies šiaurėje ties Latvijos – Lietuvos siena, Žagarės miestelyje. Toliau jis vingiuoja žemyn per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis. Kelio pabaiga Seiniuose, Lenkijoje. Čia Camino Lituano susijungia su Camino Polaco – Lenkijos piligrimų taku.
Camino Lituano suskirstytas į dvidešimt maždaug 25 kilometrų ilgio etapų. Kelias veda per kultūrinius, religinius, istorinius bei svarbius gamtos objektus. Juo keliaujantys aplanko šalies bažnyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Keliautojus nuolat lydi sutartinės geltonos krypties rodyklės – kriauklės. Toks sutartinis šio kelio žymėjimas naudojamas visoje Europoje. Žygeivių patogumui kelyje veikia nakvynės, maitinimo įstaigos ir kita reikalinga infrastruktūra.
Nors pati kelio idėja pradžioje sieta su piligrimyste, tačiau šiomis dienomis šį kelią išbando ne vien tikintieji. Juo keliauja daugybė gamtos ir iššūkių ieškančių žmonių, besižvalgančių įkvėpimo bei norintčių geriau pažinti dar neatrastas šalies vietas ir pačius save. Socialinėse medijose savo patirtis keliautojai žymi grotažymę #caminolituano. Būtent pagal ją galima rasti net kelių šimtų keliautojų patirtis ir kelyje sukolekcionuotus įspūdžius. Štai keletas iš jų:
@abujanauskaitė: Dangus beveik be debesų. Plieskianti saulė. Karštis. Pakeleivių šypsenos ir rimtis. Pasakojimai ir tyla. Girgždantis smėlis po kojomis ir išsprūstantys akmenėliai iš po batų padų. Dvi dienos ir 47 km pėščiomis. Ar buvo lengva? Tikrai ne. Bet grįžus iš kelio jautiesi kaip po gerų dviejų savaičių atostogų. Visiems einantiems Buen Camino. O mūsų Lietuva fantastiška savo vietomis, vaizdais ir žmonėmis.
@laurynadalmotaite: Nors šiandienos atkarpa buvo ilgiausia, kurią teko eiti per 9 kelionės dienas, tvirtai galiu sakyti, jog ji buvo pati lengviausia. Žygiavome daugiausia ne žvyrkeliais tarp dirbamų laukų, o nuostabiais takeliais šalia Nevėžio upės. Vis tik šiandien man labiausiai įsiminė ir atėmė žadą kažkada buvęs neapsakomo grožio, tačiau dabar apleistas Zabielų dvaras. Vos 5km nuo Kėdainių. Labai liūdna, jog toks pastatas stovi niekieno neprižiūrimas ir griūva. All in all, pasiekėme Kėdainius, rytoj nusprendėme pasidaryti pirmą laisvą dieną ir šiek tiek atsigauti, pailsinti kojas. Dabar mūsų sąskaitoje – 212km.
@richardas_1: Šitaip šypsausi nuėjęs 67km. Edgaras Galminas sugalvojo idėja eiti Camino Lituano (500km) keliu ir rinkti šiukšles. Taip atkreipiant dėmėsį į šiukšlinimą ir atsakingą vartojimą. Man teko dalį kelionės įamžinti ir vėliau tai atsidurs video klipe.
Išbandęs šį iššūkį, galiu pasakyti, kad eiti po 30km per dieną tikrai nėra lengva ir nors pirmą dieną atrodė, kad tai nėra taip sunku, antra dieną jau kūnas uždavė klausimų. Ką tu su manim darai?
Todėl didžiausia pagarba visiems keliaujantiems kurie jau įveikė daugiau nei 360km. Ir kuriems tiek nedaug liko iki 500km tikslo.
Didžiausios stiprybės Rasa OM, kuri sąžiningai įveikinėja visus kilometrus ir vis dar nepraranda ūpo užbaigti juos. Ji eina už moteris. Dėl ko stipriai ją palaikau.
@zivilepaul: Pabaigiau beveik metus trukusį Camino Lituano kelią, tą ėjimą etapais, palietusį keturis lygmenis – fizinį, emocinį, intelektualinį ir dvasinį. Žmonės, gyvenkit! Iki negalėjimo siurbkit viską: nežinojimą, smalsumą, laukines pievas, ežerų lašus ir mėlį, debesis panašius į gyvūnus, bendrakeleivių žodžius, patirtis, pamokas, palaiminimus, savą tylą ir mintis. Ieškokit to ryšio, plečiančio sąmonę, ieškokit savojo matymo kampo ir kelio. Įbrėžkit tą storą odą ir ieškokit prasmės, gilumo, netobulume tobulumo. Žaiskit ir juokitės. Tikėkit kasdienos stebuklais, nes “viskas, kas nepaprasta, atsitinka paprastų žmonių kelyje”.
Daugiau apie Camino Lituano: http://www.caminolituano.com/, IG: @caminolituano_network
